čia apie mane, jei ką, labiausiai sekasi, kai pergeri kavos ir dar energetinių gėrimų, tada širdelė dun dun dun ir leki leki leki, nes negali sustot, nes pagaliau suspėji su besiblaškančiu dėmesiu ir tada gali lėkt lėkt lėkt taip kokias tris savaites ( Read more... )

bet sėdžiu susisupus į šiltą pašminos šaliką, nes nu kaip šalta ( Read more... )

parkelyje, nors toks auksinis ruduo.
Radau du kaštonus, pabūgau, kad gerumo, paleidau į galvą pro šalį važiavusiam vudžiui.
Žalia arbata. Mmm.

pasiskųskim. Nu, aš, t.y. tą darysiu, ba man kitų skundai itin retai įdomūs būna. Ypač tokie filosofiškai intoksikuoti, kai aiškiai matai nuostatą, kad "visas pasaulis prieš mane", kodėl kodėl taip nutinka man/su manim ir pan. Spėju, kad vaikystės traumos mane kamuoja, ba užaugau šalia pavyzdinio tokio sindromo kamuojamo .. e. nu.. giminiečio!! ( Read more... )

jog radau darbiniam stalčiukyje karakumų saldainių. Ir paėmiau vos 2, o kitus nunešiau buGalterei, griežtai prisakiusi man nebeatiduot, nebent ateičiau pasivaišint beisbolo lazda nešina. Nu, ji smulki moteraitė, neatsilaikytų svetingumo dėsniams ( Read more... )

o kodėl tu liūdna? Greičiau - durna ir spurdi it koks spurdantis daiktas nuo kiek? Nuo 4 puodžiukų kavos. Iš kurių tik vienas padorus buvo, rytinis bliūdas, o kiti maži antpirščiai.

Kava vis dar man nenori atleisti. Gi buvau išsižadėjusi ir nuklydusi į žalios arbatos sroves lygiai savaitei. Paskui tik pajamė už nu ne pautų, ne pautų, bet kavos ( Read more... )

ar kaip ten man gaunasi su ta žalia šiukšlinąja arbata. Gi dar pamientam pamientam iš kur ji. Ogi dar iš taupos ;D ( Read more... )

arba Subteranian Homesick Alien.
Čia apie šalią arbatą su tirrrrščiais, kurie niekaip nenori nuskęst ir plaukioja paviršiuje - šapeliai, lapeliai, šiukšleliai. Graibai graibai su šaukšteliu, spjaudai ir geri tą žalią šiltą, drungnu virstantį skystį.

Šiandien pajutau didelį norą, tokį kaip dramblys, va tokio didumo. Net drovu prisipažint, bet, nu, omg ( Read more... )